Paramėlio gamtos atkūrimo fondas išsaugojo pirmuosius du miškus
Paramėlio gamtos atkūrimo fondas, siekiantis išsaugoti vertingas gamtines buveines Pietų Lietuvoje, šį rudenį žengė iki šiol reikšmingiausią žingsnį savo veikloje. Fondas įsigijo pirmuosius du miško sklypus, kurių bendras plotas siekia 4,5 hektaro. Abu šie miškai yra Dainavos girios dalis. Iki metų pabaigos planuojama įsigyti dar du sklypus ir taip dar labiau praplėsti saugomų teritorijų tinklą.
Šimtametis pušynas sugrįžta gamtai
Pirmasis miškas užima 2,5 hektaro plotą ir yra apie šimto metų senumo brandus pušynas. Jis plyti istorinės kurtinių (Tetrao urogallus) tuokvietės vietoje – tai buvęs svarbus retų paukščių veisimosi plotas. Daug metų ši teritorija buvo trikdoma aplink vykusių kirtimų, tačiau nuo šiol ji bus palikta natūraliems ekologiniams procesams.
Pastaruoju metu čia nuolat girdimos lutučių (Aegolius funereus) giesmės, stebimi vilkai, o šį pavasarį užfiksuota net praeinanti meška – ženklas, kad gamta pamažu atsigauna.
Jaunas miškas su didele ateities verte
Antrasis miško sklypas yra Varėnos rajone, Paramėlio kaimo apylinkėse, netoli Čepkelių raisto. Šis 2 hektarų miškas driekiasi palei Katros upės pelkynus ir sudarytas daugiausia iš vidutinio amžiaus pušų. Dėl anksčiau vykdytos ūkinės veiklos šiuo metu jame nėra daug gamtinių vertybių, tačiau vilkai, lūšys ir kiti laukiniai gyvūnai čia lankosi nuolat.
Pasak specialistų, šis miškas turi didžiulį potencialą tapti vertinga buveine po kelių dešimtmečių, kai pasieks brandos amžių. Kadangi teritorija yra visiškai izoliuota nuo žmogaus veiklos ir ribojasi su drėgnais juodalksnynais bei apypelkiais, jos reikšmė biologinei įvairovei ateityje tik didės.
Tikslas – plėsti gamtos salas Pietų Lietuvoje
Vienas iš fondo įkūrėjų, Marius Karlonas, pabrėžia, kad šios pirmosios teritorijos – tai tik pradžia didesnio tikslo. Ateityje planuojama sujungti vis daugiau skirtingų buveinių ir taip sukurti vientisą gamtinį masyvą, kuriame biologinė įvairovė galėtų klestėti be žmogaus įsikišimo.
"Džiaugiamės, kad prieš trejus metus įkurtas fondas pagaliau duoda apčiuopiamų rezultatų. Tai nebūtų įmanoma be nuoseklaus komandos darbo ir gamtai neabejingų žmonių geranoriškumo. Matydami, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos miškai ir kitos buveinės, jaučiame dar didesnę atsakomybę tęsti pradėtus darbus ir išsaugoti dar daugiau natūralių gamtos kampelių", – sako M. Karlonas.
Fondą remia piliečiai ir gamtos mylėtojai
Didžioji dalis lėšų pirmiesiems miškams įsigyti atkeliavo iš paprastų piliečių. Reikšmingai prisidėjo ir gamtos entuziastai iš Vokietijos, kurie per fondo partnerius aplankė laukinę Pietų Lietuvos gamtą. Pamatę šio krašto grožį ir jo trapumą, jie savanoriškai paaukojo fondo veiklai.
Pasak M. Karlono, toks ekologinio turizmo modelis, kai keliautojai ne tik pažįsta gamtą, bet ir padeda ją išsaugoti, sėkmingai taikomas daugelyje pasaulio šalių:
"Tikri gamtos mylėtojai supranta, kad gamtai už suteiktas įsimintinas patirtis anksčiau ar vėliau reikia grąžinti skolą."
Taip pat svariai prisidėjo ir Lietuvos gyventojai, skyrę 1,2 % savo pajamų mokesčio fondui. Kitos lėšos buvo surinktos per įvairias gamtosaugines akcijas ir renginius.
Tolimesni tyrimai ir planai
Išpirktuose miškuose artimiausiu metu planuojama vykdyti tolimesnius gamtos tyrimus. Jų rezultatai padės geriau suprasti vykstančius procesus ir efektyviau planuoti ateities gamtotvarkos darbus.
Su kiekvienu naujai apsaugotu hektaru fondas dar labiau priartėja prie savo vizijos – laukinių, gyvybingų Pietų Lietuvos ekosistemų, kuriose miškai, pelkės ir gyvūnai gali klestėti natūraliu ritmu.
